Pamaldų laikas

Šv. Mišios aukojamos:

Sekmadieniais 10:00 val.

Pirmadieniais nėra.

Antradieniais 18:00 val.

Trečiadieniais - šeštadieniais 10:00 val.

Istorija

Kavarskas stovi dešiniajame Šventosios krante, kur į ją iš dešinės pusės įteka Pienios upelis (13, 4 km ilgumo), 25 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių. Miesto centras yra kalvoje. Prie Kavarsko per Šventąją pastatytas tiltas. Ties miesto riba yra Šventosios – Nevėžio kanalas, iškastas 1963 m.

Kavarsko praeitis sena. Miške, esančiame į rytus nuo Kavarsko, yra apie 200 pilkapių. Prie Kavarsko yra piliakalnis, greičiausiai iš lietuvių kovų su kryžiuočiais laikų (XIII-XIV a.). Tačiau istoriškai Kavarskas žinomas nuo XV a. vidurio, kada jame buvo pastatyta bažnyčia. XVI a. Kavarskas priklausė LDK didikams Astikiams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, nuo 1788 m. Siesikams.

Pirmąją Romos katalikų bažnyčią, kun. R. Krasausko surinktomis žiniomis, pastatė Oginskis 1463 m. Jos išlaikymo fondus 1697 m. padidino M. Oginskis. 1744 m. parapija priklausė Ukmergės Ukmergės dekanatui. 1781 m. turėjo 2304 parapijiečius. Tada čia buvo ir parapijinė mokykla.

Po 1769 m. bažnyčia atstatyta. 1887 m. Leonas Daumantas pastatė dabartinę vienbokštę bažnyčią. Vietinis skulptorius išdrožė iš medžio dailius altorius.

I pasaulinio karo metu bažnyčia gerokai nukentėjo. Didžiulius remonto darbus atliko parapijiečiai, vadovaujami klebonų kun. L. Špakevičiaus ir A. Baranausko. Aukomis ir kitais būdais gausiai bažnyčios atstatymą, remontus ir sutvarkymą rėmė iš šios parapijos kilęs JAV lietuvis Pranciškus Kalibatas. Jo aukomis buvo įrengti nauji vargonai, bažnyčia iįdekoruota, altoriai papuošti gražiomis statulomis. Bokšte įtaisytas šveicarų firmos gamybos laikrodis. 1928 m. remonto darbai buvo baigti.

Architektūra. 1887 m. statyta mūrinė bažnyčia, restauruota 1928 m., yra eklektinė neobaroko ir klasicizmo kompozicija. Stambių proporcijų fasadinis bokštas ištrauktas priekin ir padalintas į tris tarpsnius su plačiais karnizais. Pagal baroko principus, apatinėbokšto dalis yra kvadratinio plano, o viršutinė aštuoniakampė, uždengta kupoliniu stogu. Plastiškas geležinis kryžius iškeltas ant aukštos smailės. Bokšto ir sienų angos ir langai turi pusapskrites arkas ir jas gaubiančias didesnes arkines nišas. Yra ir apskritų nišų bei angų. Tim fasadinės durys stačiakampės su arkiniu sandriku. Bokštas ir sienos papuošti gausiais klasicistiniais piliastrais. Sienų ir bokštų karnizai yra sudvigubintinir susmulkinti lygiomis traukomis. Trikampiai transeptų frontonai papuošti mažais bokšteliais. Viskas tinkuota baltai, tik įdubusios plokštumos yra tamsesnės.

Vidaus erdvė padalinta į tris navas bazilikiniu principu. Jas skiria profiliuoti pilioriai su ornamentuota arkada. Cilindriniai skliautai suskaidyti nerviūromis. Presbiterija yra vidurinės navos tąsoje. Didysis altorius siekia skliautus, o jo kompozicija orderinė, sudėtinga. Altorius padabintas medžio drožiniais. Abipus altoriaus šviečia aukšti langai. Bažnyčioje nemaža statulų. Dabartiniai vargonai yra trijų manualų.

Netoli bažnyčios buvo pastatyta dviaukštė mūrinė parapijos mokykla, įrengta užtvanka ir elektros stotis. 1936 m. prie vieškelio į Ukmergę pastatytas 20 m. aukščio gelžbetoninis kryžius – tokio tipo vienintelis ir aukščiausias visoje Lietuvoje.

Kavarskas yra garsus šv. Jono Krikštytojo – bažnyčios globėjo atlaidais, į kuriuos suvažiuoja daug tikinčiųjų. Prie bažnyčios yra garsus vandens šaltinis vadinamas šv. Jono Krikštytojo šaltiniu. Pasisemti vandens iš šio šaltinio atvyksta daugybė žmonių iš visos Lietuvos, tikėdami, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Atvykę aplanko ir bažnyčią. 1940 m. parapijai priklausė net 5300 parapijiečių. Dabar šis skaičius sumažėjęs daugiau nei per pusę.

II pasaulinio karo metu dėgė miestelio centras. Buvo sunaikintas tiltas per Pienios upę. 1950-1962 m. Kavarskas buvo rajono centras. 1956 m. jam suteiktos miesto teisės. Nepriklausomybės metais vietovė priklausė Ukmergės apskričiai ir buvo valsčiaus centras. 1923 m. miestelyje gyveno 869 gyv., 1959 m. 1287 gyv., 2011 m. 666 gyventojai.

Kavarsko bažnyčioje gausu religinio meno vertybių: 1700 m. gamybos žalvarinis varpas; kitas varpas 1762 m. nulietas Gottlieb Abram Dievert'o. Išlikę nešiojamieji altorėliai su Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo atvaizdais – 1881 m. Metalinis smilkytuvas ir indelis smilkalams (XVIII a.), XVIII a. šilkinis arnotas, XVIII a. pab. Dalmatika, 2 dailios XX a. pr. medinės klausyklos. Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su dailiu geležiniu ornamentuotu kryžium (XIX a. pabaiga), Bažnyčios šventoriuje stovi triaukštis stogastulpis su ornamentuotu kryželiu, Arkangelo Gabrieliaus, šv. Jurgio, Jėzaus Kristaus, šv. Jono Krikštytojo ir šv. Kazimiero skulptūromis, iš XIX a. vidurio.

Kavarsko parapijoje dirbo uolūs ir savo pašaukimui atsidavę kunigai Jonas Babonas ir Izidorius Butkus.

Taip pat šioje parapijoje klebonais dirbo tokie kunigai kaip Algimantas Keina, disidentas mons. Alfonsas Svarinskas, garsūs savo aktyvia veikla pasipriešinant sovietiniam okupaciniam režimui.

Šiuo metu parapijai vadovauja jaunas ir energingas, Romoje mokslus baigęs kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.