Pamaldų laikas

Šv. Mišios aukojamos:

Sekmadieniais 15:00 val.


Istorija

 Užunvėžių bažnytkaimis stove kairiajame Nevėžos (Nevėžėlės) upelio (deš. Virinto intakas, 22, 9 km ilgumo) krante, 3 km nuo Kauno – Zarasų kelio, 11 km į pietus nuo Anykščių.

Šis kaimas minimas 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Tada priklausė Skiemonių parapijai. 1923 m. buvo 26 sodybos ir 121 gyventojas. Iki soviet okupacijos kaimui priklausė 400 ha žemės.

1924 m. kaimas išsiskirstė vienkiemiais. 1920 m. įsteigta pradžios mokykla. Vėliau jos reikalams iš šio kaimo kilęs žinomas valstybininkas inžinierius Steponas Kairys paskyrė 8000 litų auką. Buvo įkurta Užunvėžių parapija.

Architektūra. 1937-1940 metais aerchitekto Karolio Reisono projektu statyta medinė bažnyčia, padedant inžinieriui Banėnui, yra originali, nebe tradicinė. Priekinis bokštas yra masyvus, su daug angų ties varpais. Jo stogelis yra mansardinis, su laužytu piramidiniu šalmu. Visi langai labia dideli, arti vienas kito, tad vidus gerai apšviestas. Gale pristatytos žemos zakristijos. Statmenai apmuštų sienų briaunos, karnizai ir langai dažyti baltai. Lubos plokščios. Presbiterijos sienoje, virš didžiojo altoriaus yra kryžiaus formos langas, kokio niekur kitur neteko matyti. Altorius papuoštas smulkiais pseudogotikiniais pinakliais. Panašaus stiliaus yra ir skiriamoji baliustrada. Vidiniai sienų paviršiai apmušti gulščiomis lentelėmis.

Bažnyčia buvo pašventinta 1940 m. rudenį, jau bolševikams užėmus Lietuvą. Klebonu buvo paskirtas Kurklių vikaras kun. J. Klimavičius.

Nuo 1981 m. Užunvėžių parapija nuolatinio kunigo nebeturėjo. Ją aptarnavo Kurklių, dabar Kurklių ir Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. 1959 m. parapijoje gyveno 117 gyventojai.